- jaurėjimas
- jaurė́jimas sm. (1) DŽ → jaurėti: Mūsų krašto pagrindinių žemės rūšių santykiavime arba sąryšy su klimatu svarbiausis procesas – jaurėjimas Mt. Toks didelis ir gilus dirvos jaurėjimas galima pastebėti tik Žemaičiuose rš. Apatinėj dirvožemio daly yra jaurėjimo žymių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.